JAPONIŠKAS TERAPINIS VEIDO MASAŽAS

Japoniškas terapinis veido masažas yra išmintingas tradicinės japonų medicinos koncepcijų ir skirtingų manualinės terapijos technikų (anma ir akupunktūros tradicijos) derinys.
 
Tai pažangi metodika, apimanti technikas, kurių pagrindas yra pirštų judesiai ir darbas rankomis, o tam reikia tikslaus pirštų valdymo. Šis masažas laikomas atgaivinančia procedūra, kuri paryškina veido odos spalvą, pagerina apytaką, atpalaiduoja ir paskatina kolagenų gamybą laikui bėgant. Manoma, kad japoniškas terapinis veido masažas yra labai veiksmingas gydant sausą ir riebią odą, spuogus, raukšles, senatvės dėmes, prastą veido spalvą bei galvos skausmą. Be to, masažas yra giriamas kaip vienas veiksmingiausių natūralių odos gydymo metodų, skirtų odos būklei pagerinti ir senėjimo procesui sulėtinti. Šis gydymo būdas buvo sukurtas siekiant pagerinti kliento sveikatą ir gyvybingumą, pabrėžiant problemų prevenciją, užuot sprendus jau egzistuojančias problemas. Tai yra pagrindinis tradicinės Rytų medicinos bruožas. 
 

Japoniško terapinio veido masažo poveikis:

  • Sumažinamas odos glebumas ir raukšlių ryškumas. Kaip fiziniai pratimai sutvirtina ir tonizuoja kūną, taip japoniškas terapinis veido masažas sustiprina ir tonizuoja veido raumenis, nuo kurių priklauso odos suglebimas ir raukšlių atsiradimas.

  • Maksimaliai padidina odos skaistumą. Japoniškas terapinis veido masažas pagreitina odos kraujotaką, ląstelių atsinaujinimą ir suteikia veidui labiau švytinčią, sveikesnę, jaunatviškesnę išvaizdą. Masažas paskatina kapiliarus efektyviau įsisavinti naudingas medžiagas, stabdančias odos senėjimą.

  • Išvalo toksinus ir nešvarumus. Japoniškas terapinis veido masažas pakelia odos temperatūrą, kas savo ruoštu paskatina odą išsilaisvinti nuo toksinų ir giliai esančių nešvarumų, kurių negali pasiekti įprasti valikliai. Padidėjusi temperatūra aktyvina limfos sistemą, įgalinančią odos ląsteles efektyviai pašalinti bakterijas ir toksinus.

  • Normalizuoja odos drėgmės balansą. Japoniškas terapinis veido masažas padidina odos gebėjimą išlaikyti odos drėgmę, sukurdamas barjerą, saugantį odą nuo išsausėjimo.

  • Atpalaiduoja raumenų įtampą. Japoniškas terapinis veido masažas atpalaiduoja raumenų audinio įtampas, skatindamas šviežio kraujo kuris atneša deguonį ir maisto medžiagas, priplūdimą į veido paviršių. Tik pagerinus kraujotaką ląstelės gali atsinaujinti.

  • Pagerina vidaus organų funkciją per refleksogenines zonas ir meridianinę sistemą.

 

Veido problemų priežastys

 

Japonų tradicija išskiria tris faktorius, kai turima reikalų su veido problemomis:

  • Pirmasis yra SO IN, kuris reiškia genetinius faktorius. Genetiniai veiksniai turi įtakos odos spalvai, ir jūs turite atsižvelgti į tai, kai gydotės veido problemas. Pavyzdžiui, genetinis faktorius nulemia tai, kad azijiečiai turi žymiai mažiau strazdanų (šlakų), palyginus su vakariečiais, taipogi nulemia tamsesnę Ekvatoriaus žmonių odą, kuri geriau toleruoja tiesioginės saulės spindulius, nepatiriant nudegimo. Kai kurie žmonės genetiškai turi riebią arba labai sausą odą, o kai kuriems žmonėms auga sunkūs plaukai ant veido. Genetinis faktorius apsprendžia daugybę dalykų.
  • Kitas veiksnys yra GAI IN, kuris reiškia išorinius faktorius. Tradiciškai yra daugybė išorinių faktorių, kurie įtakoja veido odą: tokie kraštutinumai, kaip karštis ir šaltis, drėgmė ir sausumas. Per ilgas šių faktorių poveikis sutrikdo vidaus organų pusiausvyrą, tai savo ruoštu įtakoja veido odos būseną. Žinoma, labai sausas ar drėgnas klimatas veikia odą tiesiogiai, kaip ir pernelyg ilgas buvimas tiesioginės saulės spinduliuose. Tačiau tam tikra veido odos būsena gali atspindėti vidaus organų sutrikimą, sukeltą išorinių veiksnių. GAI IN taip pat apima jūsų įprastinę rutiną: maisto kokybę, patiriamą stresą, treniruočių trūkumą – visa tai laikoma išoriniais faktoriais, veikiančiais odos ir kūno sveikatą.
  • Trečias veiksnys yra NAI IN, kuris reiškia vidinius faktorius – disbalansą, sukeltą psichologinių faktorių. Emocinė pusiausvyra yra tiesiogiai susijusi su veido sveikatos būsena. Japonų medicinos tradicijoje yra penkios (kai kurie tekstai aprašo septynias) emocijos: liūdesys, baimė, pyktis, laimė ir nerimas. Šių proto būsenų nesaikingas patyrimas gali pakenkti vidaus organams ir atvirkščiai – emocijų perteklius gali būti sukeltas vidaus organų disbalanso. Pavyzdžiui, pyktis susijęs su kepenimis. Pykčio perteklius gali pakenkti kepenims – tai veide pasireiškia kaip pernelyg riebi oda ir padidėjęs nosies galas.

 

Japonų požiūris į veido problemas

 

Raukšlės

Raukšlės skirstomos į tris pagrindines kategorijas:

  • Pirmoji kategorija yra labai smulkios raukšlelės, kurios susiformuoja aplink viršutinį ir apatinį vokus, burną ir lūpas.
  • Antroji kategorija apima didesnes, gilesnes raukšles aplinkui akis, tarp antakių ir iraplinkui nosies-lūpų įlinkius.
  • Trečioji kategorija susideda iš labai gilių raukšlių, dažnai susiformavusių išilgai apatinės skruostų dalies, palei žandikaulių šonus ir aplink kaklo sritį. Dažnai pirmos kategorijos raukšlės išsivysto į antros kategorijos, o paskui į trečios kategorijos raukšles. Geriausia kuo anksčiau pradėti šio vystymosi stabdymo procesą.

Tradicinėje medicinos teorijoje sakoma, kad raukšlės atsiranda dėl rimto vidaus organų pusiausvyros sutrikimo, kuris sukelia vandens arba kraujo nepakankamumą.

 

Senatvinės dėmės

Tradiciškai japonų gydytojai diagnozuoja senatvines dėmes kaip perteklinį vidinį drėgnumą, dėl kurio rūdija oda – kaip rūdija metalas, laikomas labai drėgnai. Sakoma, kad senatvinės dėmės yra užsistovėjusių kūno skysčių rezultatas – kai kraujotaka ir kūno skysčių apytaka yra silpna, toksinai nėra tinkamai pašalinami iš kūno. Kai užsistovėję skysčiai telkiasi po odos paviršiumi, toksinai prasiskverbia į odą, sukeldami odos rūdijimą.

 

Veido anatomija

 

Rytuose ištisus šimtmečius atliekamas veido masažas, tačiau žmogaus kūno anatomija ir fiziologija išstudijuota mažiau kaip prieš 200 metų. Masažo terapijoje žymiai svarbiau yra suvokti anatomiją per rankas negu turėti išbaigtas akademines jos žinias. Techninės anatomijos studijos padeda ir papildo masažo praktiką.

 

Veido kaulai

Kaukolę sudaro 29 kaulai. Kaukuolė- tai kietasis dangalas, kuris nulemia prie jo prisitvirtinusių konstrukcijų būklę. Kaip ir visi mūsų organizmo kaulai, kaukuolės kaulai turi tokią pat savybę džiūti su amžiumi.

Veido raumenys

Veido raumenų funkcija sudėtinga, kadangi jie atlieka aibę įvairių savarankiškų judesių – kad sukurtų išraišką ir parodytų emocijas. Taip pat reikia raumenų pagalbos rijimui ir kramtymui.

Didžioji dalis raumenų yra išsidėstę aplink akis ir burną. Kramtomasis raumuo yra stipriausias ir vienas pirmiausiai kūne išsivysčiusių raumenų. Jis svarbus geram maisto virškinimui ir kūno išgyvenimui.

Galvoje, kakle ir veide yra daugiau nei 100 raumenų, kurie dalijami į 2 tipus, priklausomai nuo jų prisikabinimo vietos prie odos ir kaulų tipo. Tai mimikos ir kramtomieji raumenys. Taigi nuo šių raumenų specifiškumo, streso, miego arba darbo metu priklauso daugelis veido defektų.

Mimikos raumenys vienu galu tvirtinasi prie kaulų, o kitu galu prie kaimyninių raumenų arba veido odos. Kramtomieji raumenys, kurie dalyvauja kramtyme, žiovavime ir kitokiame apatinio žandikaulio judėjime, tvirtinasi prie kaulų, kaip ir visi kūno raumenys.

Trumpėjant mimikos raumenims iš paskos tempiama ir oda. Nors ji stengiasi atsispirti dėka gamtiško elastino, odos pertekliaus likučiai negali susitraukti ir nukąra.

Raumenys yra unikalus mūsų organizmo organas galintis atsinaujinti. Jei treniruosime pasenusį raumenį jo parametrai netrukus priartės prie jauno raumens parametrų.

Daugybė raumenų paviršinių ir giliųjų, stambių ir smulkių yra atsakingi ne tik už mimiką, bet ir, kaip mano mokslininkai dalyvauja mūsų smegenų kraujo apykaitos sistemoje.

Kaip judėjimas būtinas mūsų kūnui, taip jis būtinas ir mūsų veidui, kurio raumenys netreniruojami, nebent prie pietų stalo. Tai labai aktualu, nes darbas su veido raumenimis yra ne mažiau svarbus negu darbas su kūno raumenimis.

 

Kaklinės zonos svarba 

Mūsų veido jaunystė iš dalies priklauso nuo kaklo būklės.

Kaklas – tai jungiamasis tiltas per kurį į mūsų veidą patenka vitaminai, fermentai, maistinės medžiagos, deguonis.

Jeigu kaklas sutrumpėjo, tai gali reikšti stuburo slankstelių kompresiją, kuri savo ruoštu gali privesti prie diskų suspaudimo, o kartu su jais ir nervinių galūnių suspaudimo, raumenų disbalanso atsiradimo, limfmazgių ar sausgyslių spazmų.

Kaklo srityje sutelkta daugybė kraujagyslių. Iš vienos pusės kaklo raumenų spazmų nebuvimas garantuoja laisvą kraujo pritekėjimą, iš kitos pusės – normalią kraujo apykaitą, kuri palaiko sveiką raumenų veiklą.

 

Kas yra oda?

Tai organas, apdovanotas nuostabiu ir įvairiapusiu aktyvumu, atliekantis endokrininę ir imunobiologinę funkciją, dalyvaujantis šilumos reguliavime ir kt. Tai svarbi vidaus ir išorės sekrecijos liauka, skleidžianti šilumą, elektrą, radiaciją, ji daugybės organinių ir mineralinių komponentų sankaupa.

Mūsų oda, kaip periferiniai smegenys, atlieka barjero funkciją ir atskirdama mus nuo aplinkos pirmoji signalizuoja mums apie pavojų ir pirmoji pasipriešina aplinkos agresijai. Be to, būdama labiausiai nutolusi nuo gyvybiškai svarbių organų, kurių aprūpinimui organizmas teikia pirmenybę, oda pirmoji nustoja gavusi maitinimą iš vidaus. Štai kuo galima paaiškinti tokį spartų akiai pastebimą odos senėjimą.

Užtikrinti odai vidinį maitinimą kraujo plazma, prisotinti ją visu kompleksu maitinamųjų medžiagų ir mikroelementų gali tik kapiliarai.

Fiziologinė kapiliarų reikšmė yra didžiulė. Jų plotas žmogaus organizme, apskaičiuotas Kropo yra 6300 kv.m., o ilgis – 100000 km. Aktyviai susitraukdami, keisdami savo skersmenį du ar net tris kartus, kapiliarai vaidina vyraujantį vaidmenį kraujo apytakos sistemoje. Ramybės būsenoje dauguma kapiliarų uždari, aktyvioje būsenoje jie visi atsiveria ir kai kurie iš jų gali gauti septynis kartus daugiau kraujo, negu ramybės būsenoje.

Kapiliarai, būdami organizmo pravažiuojamasis kelias, užtikrinantys visavertį odos maitinimą iš vidaus, metams bėgant pradeda atrofuotis ir nustoja vykdę savo odos maitintojų ir drėkintojų funkciją.

Mokslininkų tyrimai parodė, artėjant senatvei kapiliarai retėja, silpsta, jų skersmuo sumažėja. O juk tik per juos į dermą, o iš ten į viršutinius odos sluoksnius patenka subalansuotos mitybos kokteilis.

Žmoguje yra daugybė savaiminio reguliavimo ir savaiminio regeneravimo mechanizmų, reikia tik padėti jam tuos mechanizmus realizuoti, naudojant fiziologinius metodus, kurie nėra priešiški žmogaus prigimčiai.

Raumenys, kapiliarai, kraujagyslės nuolat vibruoja, dalyvaudami kraujo apykaitoje ir padėdami širdžiai varinėjant kraują.

Stimuliuojant šią natūralią vibraciją, galima atverti visus kapiliarus (tuo tarpu ramybės būsenoje funkcionuoja tik ketvirtadalis jų):

  • pagerinti jų sienelių elastingumą

  • šalinti šlakus

  • stimuliuoti kolageno ir paodinio riebalinio ląstelyno gamybą.

Raumenų būklė priklauso ne tik nuo kapiliarų būklės, bet ir nuo nervų, įnervuojančių tuos raumenis, būklės. Kiekviena mūsų organizmo ląstelė gauna du pagrindinius signalus savo gyvybinei veiklai palaikyti:

  • elaktrinį signalą, ateinantį nervais

  • elektrocheminį, ateinantį kapiliarais su krauju.

    Kapiliarai visada yra apsupti nervų galūnėlių, kurios maitinasi ir prisisotina deguonies iš kapiliarų. Aktyvindami kapiliarus galime iš dalies atstatyti ir nervus, bet neįmanoma atstatant nervų atstatyti kapiliarų.

Organizme viskas susiję tarpusavyje. Todėl tik nervų – o tai reiškia raumenų sistemos, iš vienos pusės ir kapiliarų sistemos, iš kitos pusės, veiklos simbiozė teikia viltį išsaugoti jaunystę.

Tam būtina palaikyti kapiliarų veiklą, o kartu su ja ir maitinančių medžiagų, užprogramuotų gamtos tiekimą su krauju, bei užtikrinti nenutrūkstamą nervų veiklą, kad raumenys visada būtų jauni, o raisščiai elastingi.

Japoniško terapinio masažo kontraindikacijos:

  • Karščiavimas.

  • Užkrečiamos ligos.

  • Neseniai atliktos operacijos, ypač kaklo ir veido srities.

  • Odos uždegimai, išbėrimai.